III Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas

Synne Vinje

Synne Vinje (1994)

| Norvegija

Sopranas

Koncertmeisteris | Justas Čeponis

Operinis sopranas Synne Vinje mokėsi Stokholmo universiteto menų koledžo operos katedroje (Operahögskolan), Norvegijos muzikos akademijoje ir Oslo nacionalinėje menų akademijoje. Magistro studijas ji baigė 2022 m. birželį pastatymu Jevlės teatre (Švedija), kur kartu su Jevlės simfoniniu orkestru atliko pagrindinį vaidmenį G. Puccinio operos „Sesuo Andželika“ ištraukoje. Gimusi Osle ir užaugusi Berumo mieste, šiuo metu norvegų sopranas gyvena, studijuoja ir dirba laisvai samdomą darbą Stokholme. Jos vokalo mokytojas ir mentorius yra karališkojo dvaro dainininkas Karlas Magnusas Fredrikssonas, taip pat ją globoja kita karališkojo dvaro dainininkė, Elin Rombo. 2020 m. rudenį Synne stažavosi Švedijos karališkame operos teatre, kur atliko Pažo vaidmenį G. Verdi operoje „Rigoletas“, režisierė Sofia Jupither. Ji dainavo solo pagrindinėse Stokholmo koncertų rūmų, Švedijos karališkosios muzikos akademijos ir Ulriksdalio pilies teatro scenose. 2022 m. vasarą Synne debiutavo Svetimšalės princesės vaidmeniu A. Dvořáko operoje „Undinė“ Roslageno vasaros operos festivalio pastatyme Upsaloje diriguojant Niklasui Tammui, režisierė – Jennifer Macpherson. Liepos mėnesį Synne debiutavo Musetos vaidmeniu P. Sörlingo pastatytame G. Puccini operoje „Bohema“, „Dalafloda" operos festivalyje. Studijų metais Synne, be kitų vaidmenų, atliko šias roles: Mimi („Bohema“), Tatjaną („Eugenijus Oneginas“), Marenką („Parduotoji nuotaka“), Anne Trulove („Palaidūno nuotykiai“), Margaritą („Faustas“), Adrianą („Adriana Lecouvreur“), Adelę („Šikšnosparnis“), Magdą („Kregždė“) ir Guvernantę („Sraigto posūkis“). Kai kuriuos vaidmenis dainininkė atliko ištisai, kitus – kaip ištraukas. Synne taip pat atlieka bažnytinės muzikos ir oratorijos žanrus: 2022 m. gegužę ji debiutavo kaip solistė, atlikdama D. Buxtehudės kantatą ir J. Haydno „Kleine Orgelmesse“, taip pat dainininkė koncertavo su Oskaru Kyrka, styginių kvartetu ir choru, diriguojant Oscarui Rutbergui. Tų pačių metų spalį Synne debiutavo kaip solistė J. Brahmso „Vokiškajame requiem“ kartu su Karlu-Magnusu Fredrikssonu (baritonas), dideliu choru bei orkestru, diriguojant Erikui Westerlindui. Synnei teko garbė mokytis pas daugelį kompetetingų menininkų, tokių kaip Richardas Hetheringtonas, Asmik Grigorian, Patricia McCaffrey, Susanna Eken, Algirdas Janutas, Rolandas Schubertas ir Davidas Jonesas. Tarp dirigentų, su kuriais jai teko dirbti, yra Sesto Quatrini, Vincenzo Milletarì, Gregor Bühl, Daniela Musca ir Jonas Dominique. Ji dirbo su tokiais režisieriais kaip Sofia Jupither, Anna Tomson, Jacopo Spirei, Wilhelmas Carlssonas ir Stina Ancker. Stokholmo universiteto menų koledže Synne vokalo mokytoja buvo Ulrika Tenstam, o Norvegijos muzikos akademijoje ji studijavo pas profesorius Barbro Marklund, Bo Skovhus ir Randi Stene. Synne yra gavusi Švedijos ir Norvegijos stipendijas, skatinančias jos, kaip menininkės, tobulėjimą.

I TURAS

  • Giacomo Puccini | Kregždutė
    • Magdos arija „Chi'l bel sogno di Doretta“
  • Benjamin Britten | Piteris Graimsas
    • Ellen Orford „Siuvinėjimo arija“
  • II TURAS

  • Charles Gounod | Faustas
    • Margaritos arija „O Dieu que de bijoux...Ah! je ris de me voir“
  • Wolfgang Amadeus Mozart | Don Žuanas
    • Donos Elvyros rečitatyvas ir arija „In quali eccessi... Mi tradì quell'alma ingrata“
  • III TURAS

  • Giacomo Puccini | Bohema
    • Mimi arija „Si. Mi chiamano Mimi“
  • Ruggero Leoncavallo | Pajacai
    • Nedos arija „Qual fiamma, avea nel guardo... Stridono lassu“
  • Kalba